Nuo vaikystės juos auginantis R.Liaudanskas tikina, kad šie sparnuočiai beveik visada sugrįžta namo.
Dalia Šimkutė
Įvairiose šventėse jau tapo tradicija į dangų paleisti baltus balandžius, kurie yra taikos, romumo simbolis. Į erdvę pakilę skraidūnai pamažu nutolsta, išnyksta iš akių, palikdami klausimą stebintiesiems – kur jie nuskrenda? Į šį ir kitus klausimus „Vakarinei Palangai“ atsakė Palangos poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ kraštovaizdžio specialistas Reinoldas Liaudanskas, kurio pomėgis – balandžiai.
Padovanojo kaimynas
„Balandžiai mane žavėjo nuo pat vaikystės. Mūsų name gyveno kaimynas, kuris pats kadaise jų laikė, pastebėjęs, kad aš lesinu laukinius paukščius, pasakė: „Aš nupirksiu tau balandžių“. Nuvažiavome į Klaipėdos turgų, ir jis man padovanojo porelę. Nuo to laiko ir auginu juos“, - pasakojo Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių augintojų klubo pirmininkas R.Liaudanskas. Jo vadovaujamas sambūris siekia išsaugoti Klaipėdos krašte išvestą Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislę. Deja, kaip pastebėjo vyras, jaunimas ne itin domisi šia veikla, todėl iš sąraše esančių 36 narių jaunų yra nedaug.
Dabar pas balandžių augintoją burkuoja 22 paukščiai – Klaipėdos aukštaskraidžiai, Hanoverio aukštaskraidžiai, sportiniai pašto karveliai. Vyras ne tik juos girdo, lesina, valo balandinę, bet ir skiepija. Taip pat balandininkas kasryt juos treniruoja – paleidžia palakioti.
Paklaustas, kuo jam gražus šis paukštis, pašnekovas neskubėdamas atsakė: „Man jis – kaip taikos ambasadorius, be to, grakštus, romaus būdo“.
Paleidžia geru oru
Kaip laikraščiui atskleidė R.Liaudanskas, įvairių renginių metu paleidžiami balandžiai beveik visada grįžta atgalios. Kiekvienas jų yra žieduotas – ant žiedo pažymėti metai, valstybė ir numeris, pagal kurį balandininkai atskiria savo paukščius. Tiesa, būna, kad sparnuočius pagauna vanagai. „Visada paleisdamas paukščius, žiūriu, kad būtų geras oras – nekrapnotų lietus, negriaudėtų perkūnija ar juo labiau nesiaustų audra, dėl kurių jis galėtų prarasti orientaciją“. Taip pat vyras stengiasi juos paleisti atviroje erdvėje, kad kildami nesusižeistų į medį ar elektros stulpus savo sparnų.
Minėdami Lietuvos vardo tūkstantmetį 2009 m. kartu su kitais šalies balandininkais R.Liaudanskas kurorto sezono atidarymo proga paleido į dangų 1000 balandžių. Pasak vyro, sportiniams karveliams šis paskraidymas yra tik treniruotė, jie greitai grįžta į savąją balandinę.
Skrenda 100 km greičiu
„Gerai treniruotas pašto karvelis skrenda 100 km per valandą greičiu, - tikino pašnekovas. - Iš Maskvos kolegos balandininko Rimvydo Leonausko balandžiai grįžo per 12-14 val., įveikę 1000 km atstumą. Kartą savo karvelius buvau paleidęs Vilniuje – norėjau patikrinti jų orientaciją, ir kitą dieną jie parlėkė.
Pašnekovas iki šiol apgailestaudamas mini ir nepasisekusius mylimų augintinių skrydžius. „Kartą labai aukštai iškilo balandžiai, palindo po debesimis, turbūt prarado orientaciją ir nebegrįžo. Gaila, nes buvo labai geri skrajūnai“.
Jis prisiminė ir vieną iki šiol nepamirštamą paukščio kelionę. „Studijavau Kaune, jau balandinės nebeturėjau, paukščius buvau pardavęs, vienas iš jų po pusantrų metų parskrido, patupėjo ant mano namo stogo dvi paras ir nuskrido. Išskirtinė buvo jo plunksnų spalva – juodai marga“.
Paklaustas, ar neduoda savo augintiniams vardų, jis nusijuokė ir atsakė neigiamai, bet pripažino, kad kai kurie kiti karvelius ir pavadina.
