Žmonės vis dar pasitiki ir tiki įvairaus plauko aiškiaregiais, orakulais bei kitokiais visažiniais.
Agnė Stuknytė
Gyvenime neretai pasitaiko, kad reikia priimti svarbų sprendimą, o nėra, kas pataria. Arba labai norisi sužinoti, kas laukia artimoje ar tolimoje ateityje. Tuomet patys smalsiausi ir nekantriausi patraukia pas būrėjus. „Vakarinė Palanga“ besiverčiančiųjų tokiu netradiciniu užsiėmimu teiravosi: kokių sumetimų vedami klientai pas juos užsuka?
Įdomu, jog patarimo nemažai kas kreipiasi ne į artimuosius, draugus, diplomuotus psichologus ar kunigus, bet vis dar populiarius įvairiausius būrėjus iš taro kortų, delno ar kitko, parapsichologus, aiškiaregius ir t. t. Nors jų profesija ir skamba paslaptingai bei vilioja gyvenimo kelyje pasiklydusius ezoterikos mėgėjus, patys tokio netradicinio užsiėmimo atstovai savo populiarumo nelaiko stebėtinu ir savąsias galias lygina su psichologo darbu – ir vieni, ir kiti leidžia žmogui išsikalbėti.
Ateitis – ir internetu
Būrėja Gražina nėra linkusi kviestis klientų į namus. Pasak jos, viskas vyksta daug greičiau – internetu – nors taip darbas būna ir sudėtingesnis. „Žmonės tiesiog atsiunčia elektroniniu paštu klausimus bei nuotraukas arba nori sužinoti dar vieno būrėjo nuomonę. Žmonėms to reikia. Paskambina ir nori išsikalbėti. Dažnas išsiverkia. Tad ateityje norėčiau įrengti savo kabinetuką ir darbuotis“, - pasakojo ponia Gražina.
Pasak moters, klientų tikrai netrūksta, nes piniginio atlygio ji neimanti, nors buriant tai nėra gerai. Tikima, kad būtina bent smulkmenėlę paimti – kad to žmogaus bėdos neliktų būrėjui: „Stengiuosi imti tiek, kiek kas gali duoti: ar šokoladą, ar obuolį. Norisi daryti gera, bet reikia būti atsargiai“.
Ponia Gražina pasakoja, kad, nepaisant visų krizių, svarbiausias rūpestis išlieka meilės klausimai. Blogų dalykų būrėja sakosi nemininti, nors visada paklausia kliento, ar jis nori žinoti viską. Vieni prašo tai atskleisti, tuomet ji bandanti netiesiogiai apibūdinti situaciją. Svarbiausia, pasak Gražinos, pamatyti tą jautriausią vietą ir ją išjudinti – tada žmogui geriau pasidaro.
Kai ko žinoti nereikia
Būrėja Sigutė pasakoja, kad jos klientai domisi viskuo. „Negaliu net išskirti vienos temos: ir darbas, ir namai, - sako ji. - Pastaruoju metu gal daugiau ir sveikata rūpi. Tačiau yra dalykų, kurių būrėja negali atskleisti, nes jų žinoti nereikia ar net ir negalima“.
Paklausta, kodėl prieš jos amatą piestu stojasi didžiai tikintieji ir dvasininkai, ponia Sigutė svarstė, jog jie paprasčiausiai turi savo bažnytinius įstatymus, kurių negali peržengti. Būrėjos manymu, jeigu asmuo stengiasi gyventi pagal visus dešimt Dievo įsakymų – tai nėra blogai. O noras sužinoti savo ateitį, taip pat nėra nuodėmė, nes žmonės visuomet stengėsi viską išsiaiškinti: stebėti orus, dangaus kūnus ir pan.
Na, o būrėja Natalija net pasipiktino išgirdusi „Vakarinės Palangos“ norą sužinoti, kokių problemų vedami žmonės į ją kreipiasi. „Nejuokaukit – tai paslaptis, etikos klausimas, nieko aš jums nepasakosiu“, - nukirto moteris.
Vis dėlto paklausta, ko niekada neatskleistų klientui, būrėja tikino, jog savo sakomus žodžius ypač gerai apgalvojanti: „Žodžiu galima išgydyti ir prikelti, tačiau yra ir tokių, kurie gali nužudyti. O šiaip, manau, kiekvienas žmogutis yra savo likimo kalvis“.
Būrimas tėra prognozavimas
Parapsichologo Kęstučio teigimu, žmones visuomet stebino ir traukė tai, kas yra nesuprantama. „Bet juk kai kuri verslo planą, numatai biržos rinkas – taip pat atrodo nesuvokiama, kaip ten galima viską atspėti. Būrimas yra toks pats prognozavimas, besiremiantis praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Visi atėjusieji tikisi kokių nors abra kadabra, bet mūsų amate, jei nori išsilaikyti, turi pateikti kokybišką produktą. Prognozuoji, o kiek tiesos – neįmanoma nustatyti“, - dėstė Kęstutis.
Parapsichologas svarsto, jog neigiamą kunigų nuostatą būrėjų atžvilgiu lemia tai, kad šie sudaro jiems konkurenciją. Pasak Kęstučio, pas jį dažniausiai ateina klientai, turintys psichologinių problemų. Blogų dalykų vyriškis tikina irgi niekada nesakantis: „Galima aplinkui sukti, bet tiesiai šviesiai – niekada, nes mes juk irgi esame žmonės ir klystame. Negalima kito asmens užprogramuoti“.
